nainoti

nainoti, -oja, -ojo intr. skųstis, dejuoti, niurnėti: O, tėviške miela! Kame tavo galia? Jug piestai, Jagielai naino[ja] nevalio[je] TŽVI361. Anys nešauk manęsp iš širdies, bet kauk (nainoj) savo guolyje BBOz7,5.